ĮSAKYMAS DĖL PRITARIMO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REKOMENDACIJOMS 

BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REKOMENDACIJOS

ĮSIVERTINIMO STRUKTŪRA

VEIKLOS RODIKLIAI 

VEIKLOS KOKYBĖS VERTINIMO LYGIŲ SKALĖ

VIDAUS AUDITO REKOMENDACIJOS

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu „Dėl mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodikos patvirtinimo“ 2016 m. kovo 29 d. V-267 ir gimnazijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 2 d. Nr. V – 168 “Dėl vidaus įsivertinimo 2022-2023 m. m. darbo grupės patvirtinimo” suburta įsivertinimo grupė ir pradėtas vykdyti įstaigos veiklos kokybės įsivertinimas.

Šiais mokslo metais Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimas buvo vykdomas pasitelkiant Vilniaus miesto savivaldybės „Edu Vilnius“ stebėsenos sistemą – interaktyvų barometrą veikiantį Synopticom CX platformoje. Sistema fiksuoja mokymosi aplinkos, mokinio, darbuotojo gerovės, mikroklimato mokyklose rodiklių svyravimus padeda vykdyti diagnostiką ir atpažinti problemines sritis. Gautų rezultatų pagrindu galima atlikti intervencijas pagrįstas duomenimis.

Už gimnazijos veiklos įsivertinimo darbo grupės veiklos koordinavimą atsakinga gimnazijos pavaduotoja papildomam ugdymui Diana Judkevič.

Darbo grupės nariai:

Filomena Petkevič, informacinių technologijų mokytoja metodininkė

Božena Korvin-Piotrovska, informacinių technologijų mokytoja metodininkė

Interaktyviame barometre Synopticom CX apklausų turinys apima:

• mokiniams – fizinę aplinką ir sąlygas, mokytojus ir mokymą(si), mikroklimatą bendruomenėje, mokymo trikdžius, bendrą savijautą;
• tėvams (kitiems atstovams pagal įstatymą) - fizinę aplinką ir sąlygas, mokytojus ir mokymą(si), mikroklimatą mokykloje, bendrą savijautą;
• personalui – fizinę aplinką, savijautą bendruomenėje, bendrą savijautą.

Apklausos turinys atitinka mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodikos (2016) modelio sritis. Synopticom CX daugiausia dėmesio skirta šioms metodikos atitikmens sritims, temoms ir rodikliams:

1. Rezultatai. Tema: 1.2. Pasiekimai ir pažanga. Rodikliai: 1.2.1. Mokinio pasiekimai ir pažanga, 1.2.2. Mokyklos pasiekimai ir pažanga.
2. Ugdymas(is) ir mokinių patirtys. Tema: 2.2. Vadovavimas mokymuisi. Rodikliai: 2.2.2. Mokymosi lūkesčiai ir mokinių skatinimas. Tema: 2.3. Mokymosi patirtys. Rodikliai: 2.3.1. Mokymasis, 2.3.2. Ugdymas mokyklos gyvenimu;
3. Ugdymo(si) aplinkos. Tema: 3.1. Įgalinanti mokytis fizinė aplinka. Rodikliai: 3.1.2. Pastatas ir jo aplinka 3.1.3. Aplinkų bendrakūra
4. Lyderystė ir vadyba. Tema: 4.2. Mokymasis ir veikimas komandomis. Rodikliai: 4.2.1. Veikimas kartu 4.2.2. Bendradarbiavimas su tėvais.

Tyrimo analizė pristatyta pedagogų tarybos posėdžio metu. Detalūs tyrimo rezultatai panaudoti planuojant veiklą ateinantiems mokslo metams metodinių grupių susirinkimuose.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu „Dėl mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodikos patvirtinimo“ 2016 m. kovo 29 d. V-267 ir gimnazijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. Nr. V – 127 „Dėl vidaus įsivertinimo 2021-2022 m. m. darbo grupės sudarymo” suburta įsivertinimo grupė ir pradėtas vykdyti įstaigos veiklos kokybės įsivertinimas. Šiais mokslo metais Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo pagrindas pagal magistrinio darbo temą „Įgalinančios lyderystės ir vadybos plėtros galimybės gimnazijoje“ atlikti tyrimai ir gauti rezultatai, taip pat SELFIE – technologijų naudojimo mokymui ir mokymuisi tyrimas ir dalyvavimas pilotiniame įsivertinimo– „VILŠVIETIS“ įrankio Vilniaus m. mokykloms kūrime ir testavime.

Už gimnazijos veiklos įsivertinimo darbo grupės veiklos koordinavimą atsakinga gimnazijos pavaduotoja papildomam ugdymui Diana Judkevič.

Darbo grupės nariai:

Filomena Petkevič, informacinių technologijų mokytoja metodininkė

Božena Korvin-Piotrovska, informacinių technologijų mokytoja metodininkė

„Įgalinančios lyderystės ir vadybos plėtros galimybės gimnazijoje“ ir SELFIE– technologijų naudojimo mokymui ir mokymuisi tyrimo analizės pristatytos pedagogų tarybos posėdžio metu. Tyrimo rezultatai panaudoti planuojant veiklą ateinantiems mokslo metams metodinių grupių susirinkimuose.

Pilotinio įsivertinimo įrankio – „VILŠVIETIS“ tyrimo rezultatai aptarti ir interpretuoti Vilniaus m. savivaldybės darbo grupėje, apmąstytos korektūros ir numatytos tobulinimo gairės. Šiame etape nuspręsta pilotinio tyrimo rezultatų neviešinti ir neskelbti, nes vyksta sistemos ir metodikos tobulinimo darbai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu „Dėl mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodikos patvirtinimo“ 2016 m. kovo 29 d. V-267 ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos 2019 m. lapkričio 12 d. Nr. V-244 „Dėl gimnazijos veiklos įsivertinimo 2019-2020 m. m. darbo grupės patvirtinimo“ suburta įsivertinimo grupė ir pradėtas vykdyti įstaigos veiklos kokybės įsivertinimas.

Už gimnazijos veiklos įsivertinimo darbo grupės veiklos koordinavimą atsakinga gimnazijos pavaduotoja papildomam ugdymui Diana Judkevič.

Darbo grupės nariai:

Audronė Kuisytė-Zubkaitienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė

Filomena Petkevič, informacinių technologijų mokytoja metodininkė

Viktor Lozovski, istorijos mokytojas metodininkas

Jadvyga Aleksandra Vysocka, socialinė pedagogė 

Remiantis 2018 m. spalio 10 d. – 17d. atlikto pedagoginio personalo tyrimo „Teminio įsivertinimo srities pasirinkimas“ duomenimis šiais mokslo metais pasirinkta nagrinėti 2 SRITIES – UGDYMAS(IS) IR MOKINIŲ PATIRTYS, 2.1. Temos – Ugdymo(si) planavimas, 2.1.1. rodiklį – Ugdymo(si) tikslai nagrinėjant Kontekstualumą ir 2.3. Temos – Mokymosi patirtys 2.3.1. rodiklį – Mokymasis nagrinėjant Mokymosi konstruktyvumą.

Atsižvelgus į gimnazijos veiklos ypatumus, socialinę aplinką ir žmogiškuosius bei finansinius išteklius buvo sukurtos 2.1.1. ir 2.3.1. rodiklių iliustracijos.

Dėl pandemijos ir karantino paskelbimo rodiklių analizės perkeltos į 2020-2021 m. m.

Pagal atliktus Ugdymosi tikslų ir mokymosi rodiklių tyrimo gautus rezultatus vykdoma veikla laikytina tikslinga, pastebimi teigiami požymiai, kai kurie aspektai gali būti tobulintini. 2020 m. lapkričio mėnesį tyrimo rezultatai pristatyti pedagogų tarybos posėdžio metu, rezultatai panaudoti planuojant veiklas.

Paskelbus ekstremalią situaciją dėl COVID-19 ir įvedus nuotolinį ugdymą  2020 m. balandžio mėn. 17–30 d. buvo atliktas Mokinių, mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) tyrimas - Nuotolinio ugdymo organizavimas gimnazijoje.

Tyrimo rezultatai buvo sėkmingai panaudoti tobulinant nuotolinio ugdymo organizavimo procesą gimnazijoje.

Mokinių, mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) nuomonės tyrimo penkios aukščiausios ir penkios žemiausios rodiklių vertės pagal vertinimo metodiką.

Jau dabar nacionaliniu mastu pradėta tyrimais pagrįsti ir  pripažinti, jog mokymas ir mokymasis nuotoliniu būdu yra  psichologiškai sunkesnis, nes ribojama pojūčiais  gaunama informacija, klausa ir rega vaizdo pamokų metu per daug  apkraunama. Prireikia daugiau laiko skaitant, rašant, o tai  reikalauja daugiau laiko planavimo įgūdžių ir mokėjimo mokytis. Ypač svarbios tampa socialinės-emocinės kompetencijos bei jų ugdymas, taip pat įstaigos tvarumo aspektai, todėl 2020 m. gruodžio mėn. buvo atliktas tyrimas Socialinių-emocinių kompetencijų svarba ir tvarumo aspektai nuotolinio ugdymo metu. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti esamą situaciją bei parengti tobulinimo(-si) gaires. Tyrimo rezultatai pristatyti pedagogų tarybos posėdžio metu. Tyrimo metu išaiškėjo pagrindinės problemos bei galimi jų sprendimo būdai, o gauti duomenys panaudoti tęsiant nuotolinio darbo organizavimą ir planuojant veiklas visais gimnazijos lygmenimis: įstaigos, tarybos,  metodinio būrelio ir klasės.

2020 m. gruodžio mėn. – 2021 mėn. sausio mėn. buvo atliktas gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimą papildantis Nacionalinės švietimo agentūros tyrimas. Anketos tikslas – rinkti duomenis apie mokyklų daromą pažangą. Dėl susiklosčiusios padėties ir galimų rezultatų skirtumų buvo nuspręsta parengti 2018–2020 m. tyrimų lyginamąją analizę. Analizė pristatyta pedagogų tarybos posėdžio metu. Tyrimo rezultatai panaudoti planuojant  ateinančių  mokslo metų veiklą metodinių grupių susirinkimuose.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu „Dėl mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodikos patvirtinimo“ 2016 m. kovo 29 d. V-267 ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos 2018 m. rugsėjo 3 d. Nr. V-204 „Dėl vidaus įsivertinimo 2018-2019 m. m. vykdymo plano patvirtinimo“ pradėtas vykdyti veiklos kokybės įsivertinimas gimnazijoje.

Už vidaus vertinimo plano vykdymą atsakinga audito ir tyrimų specialistė Diana Judkevič.

2018 m. atlikta pedagoginio personalo apklausa veiklos kokybės įsivertinimo teminei sričiai nustatyti.

Remiantis 2018 m. spalio 10 d. – 17 d. atlikto pedagoginio personalo tyrimo „Teminio įsivertinimo srities pasirinkimas“ duomenimis šiais mokslo metais pasirinkta nagrinėti 1 SRITIES – REZULTATAI, 1.2. Temos - Pasiekimai ir pažanga, 1.2.1. rodiklį - Mokinio pasiekimai ir pažanga. „Visybiškumą“ ir „optimalumą“ nuspręsta analizuoti per bendrųjų ir dalykinių kompetencijų pjūvį pagal 8 Europos kompetencijų sistemą.

Gauti rezultatai sėkmingai panaudoti rengiant gimnazijos strateginio plano programą „ATSAKINGO, AKTYVAUS, KŪRYBIŠKO MOKINIO UGDYMO(SI) PROGRAMA 2019–2023 M.“

Atsižvelgus į gimnazijos veiklos ypatumus, socialinę aplinką ir žmogiškuosius bei finansinius išteklius buvo sukurta 1.2.1. rodiklio Mokinio pasiekimai ir pažanga iliustracija. Po atliktų tyrimų rodiklis įvertintas 3 įsivertinimo lygiu – kai stipriųjų savybių daugiau nei trūkumų.

Gimnazijos bendruomenės susitarimu įsivertinimui kuriamos rodiklių iliustracijos ir naudojama keturių lygių veiklos kokybės vertinimo skalė.

2019 m. sausio 21-25 d. gimnazijoje atliktas Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros inicijuotas bendrojo ugdymo mokyklų 2018-2019 m. m. įsivertinimo ir pažangos tyrimas.

Mokinių, mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) nuomonės tyrimų penkios aukščiausios ir penkios žemiausios rodiklių vertės pagal vertinimo metodiką.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu „Dėl mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodikos patvirtinimo“ 2016 m. kovo 29 d. V-267 ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. Nr. V-219 „Dėl vidaus vertinimo 2017–2018 m. m. vykdymo plano patvirtinimo“ pradėtas vykdyti vidaus vertinimas gimnazijoje.

Už vidaus vertinimo plano vykdymą atsakinga audito ir tyrimų specialistė Diana Judkevič.

2017 m. spalio 25-27 d. atliktas platusis gimnazijos įsivertinimas. Tyrimo metu identifikuotos penkios aukščiausios ir penkios žemiausios rodiklių vertės pagal vertinimo metodiką.

Plačiojo įsivertinimo rezultatai.

Giluminei analizei pasirinkti rodikliai: 3 SRITIES UGDYMO(SI) APLINKOS 3.2. Temos Mokymasis be sienų rodikliai: 3.2.1. Mokymasis ne mokykloje ir 3.2.2. Mokymasis virtualioje aplinkoje.

Mokinių ir tėvų (globėjų, rūpintojų) nuomonės tyrimo penkios aukščiausios ir penkios žemiausios rodiklių vertės pagal vertinimo metodiką.

Atsižvelgus į gimnazijos veiklos ypatumus, socialinę aplinką ir žmogiškuosius bei finansinius išteklius buvo sukurtos nagrinėjimui pasirinktų rodiklių iliustracijos. Po atliktų tyrimų 3.2.1. ir 3.2.2. rodikliai įvertinti 3 įsivertinimo lygiu – kai stipriųjų savybių daugiau nei trūkumų.

Gimnazijos bendruomenės susitarimu įsivertinimui kuriamos rodiklių iliustracijos ir naudojama keturių lygių veiklos kokybės vertinimo skalė.

2017-2018 m. m. gimnazijoje atliktas Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros inicijuotas bendrojo ugdymo mokyklų 2017 m. įsivertinimo ir pažangos tyrimas

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu „Dėl mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodikos patvirtinimo“ 2016 m. kovo 29 d. V-267 ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. Nr. V-244 „Dėl vidaus vertinimo 2016–2017 m. m. vykdymo plano patvirtinimo“ pradėtas vykdyti vidaus vertinimas gimnazijoje.

Už vidaus vertinimo plano vykdymą atsakinga audito ir tyrimų specialistė Diana Judkevič.

Remiantis Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros atsiųsta rekomenduojama įsivertinimo ir pažangos anketa 2016–2017 m. m. šių metų analizuojama gimnazijos veiklos sritis:
1. Mokyklos kultūra
Atlikto tyrimo rezultatai:
Mokinių apklausos – Mokyklos kultūra rezultatai, klausimai su aukščiausiomis ir žemiausiomis vertėmis.
Tėvų, globėjų apklausos – Mokyklos kultūra rezultatai, klausimai su aukščiausiomis ir žemiausiomis vertėmis.

Atsižvelgus į vidaus vertinimo 2015–2016 tyrimo rezultatus nuspręsta plačiau išnagrinėti pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo poreikius bei įtaigos vidinės komunikacijos efektyvumą.

Tyrimo rezultatai sėkmingai panaudoti rengiant gimnazijos veiklos programą 2017–2018 mokslo metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ISAK-607 „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos“ ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 2 d. Nr. V-239 „Dėl vidaus vertinimo 2015–2016 m. m. vykdymo plano patvirtinimo“ pradėtas vykdyti vidaus vertinimas gimnazijoje.

Už vidaus vertinimo plano vykdymą atsakinga audito ir tyrimų specialistė Diana Judkevič.
Remiantis Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros atsiųsta rekomenduojama įsivertinimo ir pažangos anketa 2014–2015 m. m. šių metų analizuojama gimnazijos veiklos sritis:
1. Mokyklos kultūra
Mokinių apklausos – Mokyklos kultūra rezultatai, klausimai su aukščiausiomis ir žemiausiomis vertėmis.
Tėvų, globėjų apklausos – Mokyklos kultūra rezultatai, klausimai su aukščiausiomis ir žemiausiomis vertėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ISAK-607 „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos“ ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. V-263 „Dėl vidaus vertinimo 2014–2015 m. m. vykdymo plano patvirtinimo“ pradėtas vykdyti vidaus vertinimas gimnazijoje.

Už vidaus vertinimo plano vykdymą atsakinga audito ir tyrimų specialistė Diana Judkevič.
Remiantis plačiojo vertinimo 2013–2014 m. m. duomenimis ir atsižvelgus į vidaus vertinimo 2013–2014 m. m. rezultatus, norint užtikrinti gimnazijos vidaus vertinimo nuoseklumą giluminei analizei pasirinkta veiklos sritis:
1. Mokyklos kultūra
Mokinių apklausos – Mokyklos kultūra rezultatai, klausimai su aukščiausiomis ir žemiausiomis vertėmis.
Tėvų, globėjų apklausos – Mokyklos kultūra rezultatai, klausimai su aukščiausiomis ir žemiausiomis vertėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ISAK-607 „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos“ ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. Nr. V-382 „Dėl vidaus vertinimo 2013–2014 m. m. vykdymo plano patvirtinimo„ pradėtas vykdyti vidaus vertinimas gimnazijoje.

Už vidaus vertinimo plano vykdymą atsakinga audito ir tyrimų specialistė Diana Judkevič.

Šiais mokslo metais atliktas platusis veiklos kokybės įsivertinimas, kurio duomenys bus panaudoti gimnazijos bendruomenės narių nuomonių apie įstaigos veiklos kokybę kaitai analizuoti, strateginiam planui rengti ir giluminei problemai suformuluoti.

• Platusis veiklos kokybės įsivertinimas 2013–2014 m. m.

Atlikus platųjį gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimą buvo atliktas giluminis veiklos kokybės vertinimas. Gimnazijoje buvo vykdoma mokinių tėvų apklausa apie vaikų mokymąsi, pagalbą jiems bei mokyklos bendradarbiavimą su tėvais. Tyrimo metu buvo analizuojami Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos rodikliai: 4.1.1., 4.1.2., 4.4.1., 4.4.2., 4.4.3., 4.5.1., 4.5.2.

• Giluminis veiklos kokybės įsivertinimas 2013–2014 m. m.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ISAK–607 „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos“ ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. Nr. V–3 „Dėl vidaus vertinimo 2012–2013 m. m. vykdymo plano patvirtinimo“ pradėtas vykdyti vidaus vertinimas.

Už vidaus vertinimo plano vykdymą atsakinga audito ir tyrimų specialistė Diana Judkevič.

Remiantis išorės vertinimo atlikto 2010–2011 m. m. išvadomis ir plačiojo vertinimo 2010-2011 m. m. duomenimis taip pat atsižvelgus į vidaus vertinimo 2011–2012 m. m. rezultatus, norint užtikrinti gimnazijos vidaus vertinimo nuoseklumą giluminei analizei pasirinkti veiklos rodikliai:

2.5.1. Mokymosi poreikių nustatymas;
2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas.

2012–2013 m. m. vidaus vertinimo ataskaita.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ISAK-607 „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos“ ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos (toliau Gimnazijos) direktoriaus 2011 m. Spalio 4 d. Nr. V–24 „Dėl vidaus audito 2011–2012 m. m. plano vykdymo patvirtinimo“ pradėtas vykdyti vidaus vertinimas Gimnazijoje.

Remiantis Gimnazijos veiklos programa ir 2010–2011 metų plačiojo audito išvadomis norint užtikrinti Gimnazijos vidaus vertinimo nuoseklumą giluminei analizei pasirinkta sritis:
2. UGDYMAS IR MOKYMASIS

Vidaus vertinimo tyrimo rezultatai

PLATUSIS GIMNAZIJOS ĮSIVERTINIMAS,

Remiantis 2010–2011 m. m. gimnazijos veiklos programa ir ankstesniųjų mokslo metų giluminio įsivertinimo išvadomis, išanalizavus šių mokslo metų gimnazijos plačiojo įsivertinimo duomenis, giluminiu nagrinėjimu ir įsivertinimu pasirinkti šie veiklos rodikliai:
4.5. TĖVŲ PEDAGOGINIS ŠVIETIMAS 
4.5.1. Tėvų pagalba mokantis
4.5.2. Tėvų švietimo politika 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.ISAK-607 „Dėl bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijoms“ ir remiantis 2008–2009 m. m. vidaus audito rezultatais, mokytojų patirtimi ir nuomone, pasirinkti tyrinėti ir analizuoti šie veiklos rodikliai:
2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas. 
4.2 Pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba. 
4.3.2. Gabių vaikų ugdymas. 

2008–2009 mokslo metais giluminio audito metu vidaus audito grupės planavo ir vykdė pasirinktų veiklos problemų vertinimo darbus. Buvo nutarta atlikti šių veiklos rodiklių giluminį auditą:
2.2.3. Klasės valdymas.
2.3.1. Mokymo nuostatai ir būdai.
2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas.
4.4. Pagalba planuojant karjerą. 
Visi veiklos rodikliai įvertinta 3 lygiu (gerai, stipriųjų savybių daugiau nei trūkumų).

Privalumai:

1. Užduočių, veiklos formų ir priemonių parinkimas pakankamai atitinka mokinių poreikius, interesus.
2. Daugumos mokytojų aiškinimas yra tikslus, vaizdus, suprantamas.
3. Metodinių grupių vadovai inicijuoja bei organizuoja veiksmingą komandinį darbą, mokytojai dalijasi informacija, diskutuoja, siekdami kokybiškos Gimnazijos veiklos.
4. Informacija apie mokinių drausmės problemas sistemingai aptariama prevencinio darbo grupėje.
5. Mokiniai mokykloje jaučiasi saugūs.
6. Mokiniams sudarytos sąlygos pasirinkti ir keisti mokomuosius dalykus, jų kursus. Užtikrinamas mokymosi programos tęstinumas ir pereinamumas.
7. Mokykloje kaupiama informacija apie profesinį švietimą yra išsami ir prieinama visiems mokiniams.

Trūkumai:

1. Per mažai diferencijuojamas mokymosi tempas, atsižvelgiant į individualius mokinių gebėjimus ir poreikius.
2. Trūksta mokinių įvertinimo pagrįstumo.
3. Nesugebama visose pamokose užtikrinti mokinių drausmę.
4. Ne visų mokytojų pamokose mokoma mokytis bendradarbiaujant.

Rekomendacijos ugdymo proceso kokybei gerinti:

1. Individualizuoti, diferencijuoti užduotis.
2. Mažinti ir individualizuoti mokymo tempus pamokoje.
3. Tobulinti pamokos struktūrą ir racionaliai naudoti pamokos laiką, kad būtų pasiekta kuo geresnių mokymosi ir drausmės palaikymo rezultatų.
4. Tobulinti darbo metodus, siekiant išlaikyti aktyvumą, drausmę pamokoje.
5. Analizuoti vertinimo metu gautą informaciją ir ją efektyviai naudoti tolesnio ugdymo proceso planavimui.
6. Tobulinti mokinių poreikių tenkinimą profesinio švietimo klausimais, suaktyvinti profesinio švietimo sklaidą gimnazijos bendruomenėje.
7. Skatinti mokytojus naudotis vidaus audito vertinimo rezultatais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. ISAK–1469 „Dėl bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito tvarkos aprašo patvirtinimo“, Gimnazija vykdė vidaus auditą.

Plačiojo audito rezultatai parodė mūsų stipriąsias ir silpnąsias Gimnazijos veiklos sritis. 

Stipriosios ypatybės, įvertintos 4 lygiu:

1.1. Etosas;
1.2. Pažangos siekiai;
1.3. Tvarka;
1.4. Mokyklos ryšiai;
2.3. Mokymo kokybė;
3.1. Pažanga;
4.2. Pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba;
4.4. Pagalba planuojant karjerą;
5.1. Mokyklos strategija;
5.5. Materialinių išteklių valdymas.

Silpnosios ypatybės, įvertintos 2 lygiu:

2.1.3. Dalykų ryšiai ir integracija;
2.4.1. Mokymosi motyvacija;
2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant;
2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas;
5.2.2. Įsivertinimo rezultatų naudojimas.

Pasirinkta įsivertinti:

2.1.3 Dalykų ryšiai ir integracija;
2.3.3. Mokytojo ir mokinio dialogas;
2.3.4. Išmokimo stebėjimas;
2.3.5. Namų darbai;
2.4.1. Mokymosi motyvacija;
2.4.2. Mokėjimas mokytis;
2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant;
2.5.1. Mokymosi poreikių nustatymas;
2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas;
5.2.2. Įsivertinimo rezultatų naudojimas.

Remdamiesi dokumentų analize, moksleivių bei mokytojų anketomis, interviu ar pamokos stebėjimų analizėmis, gautais rezultatais, galime teigti, kad Gimnazijos

Privalumai:

1. Mokytojų ir mokinių dialogas stiprina pasitikėjimą ir skatina mokymąsi. Skatinamos ir palaikomos mokinių idėjos bei iniciatyva.
2. Mokinių išmokimo stebėjimas tikslingas ir efektyvus.
3. Kuriama mokiniams patraukli mokymosi aplinka, siūloma prasminga ir tinkama ugdomoji veikla.
4. Mokiniai žino savo prioritetus.
5. Mokytojai analizuoja ugdymo turinį ir stengiasi nustatyti, kokių įgūdžių turi įgyti mokiniai, kad perprastų mokomąją medžiagą.
6. Mokytojai naudoja tuos mokymo metodus, kurie padeda mokiniams aktyviai ir efektyviai mokytis.
7. Pakankamai geri mokinių diagnostinių testų, brandos egzaminų bei akademinio ugdymo rezultatai.
8. Visi mokytojai turi galimybę dalyvauti vertinant gimnazijos veiklą.
9. Gimnazijoje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai.

Trūkumai:

1. Nepakankami tarp dalykiniai ryšiai, integracija atskirose pamokose. Metodinėse grupėse nėra aptariami integruoti mokymo planai.
2. Ugdymo turinys per mažai diferencijuojamas ir individualizuojamas.
3. Nepakankamas mokinių mokymosi motyvacijos lygis.
4. Ne visose pamokose užtikrinama mokinių drausmė.
5. Pedagoginis personalas mažai naudojasi audito išvadomis

Rekomendacijos ugdymo proceso kokybei gerinti:

1. Ieškoti būdų mokymosi motyvacijai didinti.
2. Planuojant ugdymo procesą labiau atsižvelgti į moksleivių patirtį ir jų individualias galimybes.
3. Daugiau dėmesio skirti mokymosi motyvacijos stokojantiems ir silpniau besimokantiems mokiniams.
4. Planuojant darbą numatyti dalykų integraciją, įtraukti ją į teminius planus.
5. Skatinti mokinių savarankiškumą, sudaryti galimybių dirbti savarankiškai, pastebėti individualią mokymosi pažangą ir gebėjimus.
6. Siekti, kad ir silpnesnieji mokiniai aktyviau įsitrauktų į mokytojo ir moksleivio dialogą, aktyviau reikštų savo mintis.
7. Tobulinti darbo metodus, siekiant išlaikyti aktyvumą, drausmę pamokoje.
8. Skatinti mokytojus, planuojant darbą, pasinaudoti vidaus audito vertinimo rezultatais.

2018–2019 m. m. atliktas gimnazijos I–IV klasių mokinių tėvelių galimybių prisidėti prie ugdymo karjerai veiklų tyrimas

Tyrimo tikslas

Ištirti gimnazijos I klasių mokinių tėvelių galimybes prisidėti prie ugdymo karjerai veiklų.

Tyrimo uždavinys

1. Nustatyti veiklos sritis, kuriose gimnazijos mokinių tėveliai galėtų prisidėti vykdant mokinių ugdymą karjerai.

Tyrimo rezultatų panaudojimas

Tyrimo rezultatai sėkmingai panaudoti organizuojant tėvų konferenciją „Šok į tėvų klumpes!“.

2018–2019 m. m. atliktas I–III gimnazijos klasių mokinių profesijų, studijų, galimybių, Lietuvos aukštųjų ir profesinių mokyklų poreikio pažinti tyrimas

Tyrimo tikslas

1. Ištirti Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos I-III klasių mokinių poreikį pažinti profesiją, studijas, galimybes, Lietuvos aukštąsias ir profesines mokyklas.

Tyrimo uždavinys

1. Nustatyti mokinių domėjimosi profesijomis, studijomis, galimybėmis studijuoti Lietuvos profesinėje  ir aukštojoje mokykloje spektrą.

Tyrimo rezultatų panaudojimas

Tyrimo rezultatai sėkmingai panaudoti įgyvendinant renginį „Karjeros diena 2019“

2017–2018 m. m. atliktas gimnazijos I–III klasių mokinių tėvelių galimybių prisidėti prie ugdymo karjerai veiklų tyrimas

Tyrimo tikslas

Ištirti gimnazijos I klasių mokinių tėvelių galimybes prisidėti prie ugdymo karjerai veiklų.

Tyrimo uždavinys

1. Nustatyti veiklos sritis, kuriose gimnazijos mokinių tėveliai galėtų prisidėti vykdant mokinių ugdymą karjerai.

Tyrimo rezultatų panaudojimas

Tyrimo rezultatai sėkmingai panaudoti kuriant bendradarbiavimo sistemą su mokinių tėveliais ugdymo karjerai srityje.

2016–2017 m. m. atliktas Profesinio informuotumo tyrimas

Tyrimo tikslas 

Ištirti II klasių mokinių nuomonę karjeros klausimais.

Tyrimo uždavinys

1. Nustatyti karjeros planavimą įtakojančius veiksnius.

Tyrimo rezultatų panaudojimas

Tyrimo rezultatai sėkmingai panaudoti planuojant ugdymo karjerai veiklą.

2016–2017 m. m. atliktas tyrimas „Mokymosi stiliai“

Tyrimo tikslas 

Ištirti I klasių mokinių individualų mokymo(si) būdą.

Tyrimo uždavinys

1. Pagal parengtą metodiką nustatyti mokinio mokymosi stilių.

Tyrimo rezultatų panaudojimas

Tyrimo rezultatai sėkmingai panaudoti ugdymo procese.

2014–2015 m. m. atliktas gimnazijos I klasių mokinių tėvelių galimybių prisidėti prie ugdymo karjerai veiklų tyrimas

Tyrimo tikslas

Ištirti gimnazijos I klasių mokinių tėvelių galimybes prisidėti prie ugdymo karjerai veiklų.

Tyrimo uždaviniai

1. Nustatyti veiklos sritis, kuriose gimnazijos mokinių tėveliai galėtų prisidėti vykdant mokinių ugdymą karjerai.

Tyrimo rezultatų panaudojimas

Tyrimo rezultatai sėkmingai panaudoti kuriant bendradarbiavimo sistemą su mokinių tėveliais ugdymo karjerai srityje.

2014–2015 m. m. atliktas III–IV gimnazijos klasių mokinių poreikio pažinti profesiją tyrimas

Tyrimo tikslas

1. Ištirti Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos III–IV klasių mokinių poreikį pažinti profesiją.

Tyrimo uždaviniai

1. Nustatyti mokinių domėjimosi tam tikrų sričių specialybėmis skaičių.
2. Nustatyti mokinių poreikį pažinti profesiją.

Tyrimo rezultatų panaudojimas

Tyrimo rezultatai sėkmingai panaudoti įgyvendinant mokinių „Mini praktikos“ projektą.

2013–2014 m. m. atliktas gimnazijos mokinių tėvelių galimybių prisidėti prie ugdymo karjerai veiklų tyrimas

Tyrimo tikslas

Ištirti gimnazijos mokinių tėvelių galimybes prisidėti prie ugdymo karjerai veiklų.

Tyrimo uždaviniai

1. Nustatyti veiklos sritis, kuriose gimnazijos mokinių tėveliai galėtų prisidėti vykdant mokinių ugdymą karjerai.

Tyrimo rezultatų panaudojimas

Tyrimo rezultatai sėkmingai panaudoti kuriant bendradarbiavimo sistemą su mokinių tėveliais ugdymo karjerai srityje.

2012–2013 m. m. atliktas ugdymo karjerai poreikio nustatymo tyrimas

Tyrimo tikslas

Ištirti Jono Pauliaus II gimnazijos mokinių poreikį, nuostatas bei pradinį informacijos lygį ugdymo karjeros srityje

Tyrimo uždaviniai

1. Nustatyti mokinių ugdymo karjerai paslaugų esamą situaciją ugdymo įstaigoje;
2. Nustatyti mokinių ugdymo karjerai paslaugų poreikį ugdymo įstaigoje.

Tyrimo rezultatų panaudojimas

Atlikto tyrimo duomenys sėkmingai panaudoti gimnazijos ugdymo karjerai veiklų praplėtimui, ugdymo karjerai paslaugų sistemos kūrimui.